- kušėjimas
- kušė́jimas sm. (1) K → 1 kušėti 1: Kuisių kušė́jimas sankulu vadinas Ggr. Jei medis stoko[ja] vieno iš tų trijų varunkų – peno, kušėjimo ir gyvybos, tad jis nebgyvuo[ja], bet miršta S.Dauk. Bet nei vienas kušėjimas mano neprietelių mano akims neprapuolė Kel1881,322.
Dictionary of the Lithuanian Language.